Estijos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl veiklos draudimo taikymo Balandžio 21, 2010
Šioje byloje buvo nagrinėjimas klausimas, ar pirmos instancijos teismo
sprendimas uždrausti juridinio asmens direktoriaus veiklą buvo
pagrįstas. Žemesnės instancijos teismas, skirdamas sankciją, rėmėsi
faktu, kad juridinio asmens direktorius neinicijavo bankroto, bei
atsižvelgė į bankroto administratoriaus įtarimus, jog direktorius galėjo
neteisėtai pasisavinti įmonės turtą. Nagrinėdamas advokatų kontoros
Varul Vilgerts Smaliukas advokatų Martin Tamme ir Vaido Põldoja
apeliacinį skundą, Estijos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnės
instancijos teismo sprendimą motyvuodamas netinkamu teisės
taikymu.
Draudimo užsiimti veikla taikymo pagrindai
Estijos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad draudimas užsiimti veikla negali būti taikomas kaip bausmė už jau įvykdytus pažeidimus, bet turi būti skiriamas kaip prevencinė priemonė norint išvengti potencialių naujų pažeidimų bei žalos tretiesiems asmenims. Teismas, svarstydamas draudimo užsiimti veikla tikslus, turi įvertinti aplinkybes ir įvykius, kurie davė pagrindo manyti, kad asmuo gali įvykdyti pažeidimus ateityje. Kartu teismas turi įvertinti, kaip draudimo užsiimti veikla pritaikymas galėtų padėti to išvengti.
Kadangi draudimas užsiimti veikla gali stipriai apriboti įstatymines asmenų teises, šios sankcijos taikymo priežastys turi būti kruopščiai įvertintos. Anot Estijos Aukščiausiojo Teismo, draudimas užsiimti veikla gali būti pateisinamas, jei tikėtina, kad asmuo įvykdė nusikaltimą (pagrįstas įtarimas apie nusikaltimą yra pakankamas, net jei asmuo dar nėra pripažintas kaltu) valdydamas įmonę, kuri bylos nagrinėjimo metu bankrutuoja, ir yra pagrįsta rizika, jog šiam asmeniui nepritaikius draudimo užsiimti veikla, panašūs nusikaltimai bus vykdomi toliau.
Įtarimas apie baudžiamąjį nusižengimą arba tik galima žalos rizika nesudaro pagrindo taikyti draudimą užsiimti veikla. Svarbu pažymėti, kad anksčiau minėtu sprendimu Estijos Aukščiausiasis Teismas iš dalies pakeitė savo ankstesnę poziciją ir išaiškino, kurie ankstesnės praktikos principai lieka galioti toliau. Taigi šis sprendimas yra kertinis besivystančios teismų praktikos, susijusios su draudimu užsiimti veikla, atžvilgiu.
Draudimo užsiimti veikla mastas
Estijos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė svarbų principą, kad draudimo užsiimti veikla mastas kiekvienu atveju turi būti detaliai numatytas ir proporcingas draudimo tikslams. Atitinkamai draudimas užsiimti veikla turi būti taikomas atsižvelgiant į konkrečią verslo sritį bei formą, pavyzdžiui, draudimas eiti valdybos nario pareigas statybų bendrovėje nepaveikia individo, kaip fizinio asmens, teisės teikti statybų paslaugas. Iš draudimo užsiimti veikla turi būti aišku, ar jis skirtas uždrausti piniginius sandorius (nuolatinę ar bet kurios rūšies ekonominę veiklą), pvz.: ar asmeniui yra uždrausta sudaryti bet kokius sandorius dėl paslaugų teikimo ir gavimo bei nuosavybės įsigijimo, pardavimo ar kitokio valdymo.
Draudimas užsiimti veikla savaime nepaveikia asmens, kaip bendrovės valdybos nario, įgaliojimų ar jo sudarytų sandorių, atliekant valdybos nario funkcijas, teisėtumo. Pirmiausia ir svarbiausia, kad asmuo, kurio atžvilgiu buvo pritaikytas draudimas užsiimti veikla, pats imtųsi reikalingų priemonių ir užtikrintų draudimo užsiimti veikla laikymąsi, pvz.: kreiptųsi dėl atleidimo iš vadovo pareigų, atsisakytų savo narystės valdymo organuose, susilaikytų nuo veiksmų uždraustoje srityje. Už draudimo užsiimti veikla pažeidimą yra baudžiama kaip už nusikaltimą. Tuo atveju, kai draudimas užsiimti veikla pritaikomas asmeniui, kuris yra bendrovės valdymo organų narys, bendrovė, siekdama užtikrinti teisėtą valdymo organų struktūrą, turi imtis veiksmų atšaukdama tokį asmenį iš valdymo organų nario pareigų.
Visi anksčiau aptarti specifiniai apribojimai, kylantys iš konkrečių draudimo užsiimti veikla atvejų, turi būti konstatuoti teismo nutartyje, o sankcionuotas asmuo iš teismo nutarties turi galėti aiškiai suprasti, kurią veiklą jis gali vykdyti, o kurią teismas uždraudė.
Svarbu pabrėžti, kad teismas sankcionuotam asmeniui turi garantuoti procesinę teisę būti išklausytam. Taip gali būti patikslintos draudimo užsiimti veikla taikymui pagrindą sudariusios aplinkybės bei asmens ateities planai, susiję su veiklos sritimi bei forma. Tik šių faktų išsiaiškinimas leidžia tiksliai nustatyti draudimo užsiimti veikla apribojimo mastą. Teisė būti išklausytam turi didžiulę reikšmę draudimo užsiimti veikla mastui: pritaikius tokį draudimą sankcionuotam asmeniui turi būti palikta galimybė protingu būdu toliau dirbti ar užsiimti kita komercine veikla.
1Veiklos draudimas apibrėžtas Bankroto įstatymo 91 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas juridinio asmens bankroto atveju gali nuspręsti apriboti įmonės valdymo organų narių veiklą, uždrausdamas jiems veikti kaip kitos bendrovės valdymo organų nariams, taip pat būti likvidatoriais arba prokuristais, kol nebus baigtos bankroto procedūros.
Advokatai Martin Tamme ir Mr Vaido Põldoja veikė kaip kliento atstovai.
Jei pageidautumėte detalesnės informacijos, prašome susisiekti su advokatu Martin Tamme.
Draudimo užsiimti veikla taikymo pagrindai
Estijos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad draudimas užsiimti veikla negali būti taikomas kaip bausmė už jau įvykdytus pažeidimus, bet turi būti skiriamas kaip prevencinė priemonė norint išvengti potencialių naujų pažeidimų bei žalos tretiesiems asmenims. Teismas, svarstydamas draudimo užsiimti veikla tikslus, turi įvertinti aplinkybes ir įvykius, kurie davė pagrindo manyti, kad asmuo gali įvykdyti pažeidimus ateityje. Kartu teismas turi įvertinti, kaip draudimo užsiimti veikla pritaikymas galėtų padėti to išvengti.
Kadangi draudimas užsiimti veikla gali stipriai apriboti įstatymines asmenų teises, šios sankcijos taikymo priežastys turi būti kruopščiai įvertintos. Anot Estijos Aukščiausiojo Teismo, draudimas užsiimti veikla gali būti pateisinamas, jei tikėtina, kad asmuo įvykdė nusikaltimą (pagrįstas įtarimas apie nusikaltimą yra pakankamas, net jei asmuo dar nėra pripažintas kaltu) valdydamas įmonę, kuri bylos nagrinėjimo metu bankrutuoja, ir yra pagrįsta rizika, jog šiam asmeniui nepritaikius draudimo užsiimti veikla, panašūs nusikaltimai bus vykdomi toliau.
Įtarimas apie baudžiamąjį nusižengimą arba tik galima žalos rizika nesudaro pagrindo taikyti draudimą užsiimti veikla. Svarbu pažymėti, kad anksčiau minėtu sprendimu Estijos Aukščiausiasis Teismas iš dalies pakeitė savo ankstesnę poziciją ir išaiškino, kurie ankstesnės praktikos principai lieka galioti toliau. Taigi šis sprendimas yra kertinis besivystančios teismų praktikos, susijusios su draudimu užsiimti veikla, atžvilgiu.
Draudimo užsiimti veikla mastas
Estijos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė svarbų principą, kad draudimo užsiimti veikla mastas kiekvienu atveju turi būti detaliai numatytas ir proporcingas draudimo tikslams. Atitinkamai draudimas užsiimti veikla turi būti taikomas atsižvelgiant į konkrečią verslo sritį bei formą, pavyzdžiui, draudimas eiti valdybos nario pareigas statybų bendrovėje nepaveikia individo, kaip fizinio asmens, teisės teikti statybų paslaugas. Iš draudimo užsiimti veikla turi būti aišku, ar jis skirtas uždrausti piniginius sandorius (nuolatinę ar bet kurios rūšies ekonominę veiklą), pvz.: ar asmeniui yra uždrausta sudaryti bet kokius sandorius dėl paslaugų teikimo ir gavimo bei nuosavybės įsigijimo, pardavimo ar kitokio valdymo.
Draudimas užsiimti veikla savaime nepaveikia asmens, kaip bendrovės valdybos nario, įgaliojimų ar jo sudarytų sandorių, atliekant valdybos nario funkcijas, teisėtumo. Pirmiausia ir svarbiausia, kad asmuo, kurio atžvilgiu buvo pritaikytas draudimas užsiimti veikla, pats imtųsi reikalingų priemonių ir užtikrintų draudimo užsiimti veikla laikymąsi, pvz.: kreiptųsi dėl atleidimo iš vadovo pareigų, atsisakytų savo narystės valdymo organuose, susilaikytų nuo veiksmų uždraustoje srityje. Už draudimo užsiimti veikla pažeidimą yra baudžiama kaip už nusikaltimą. Tuo atveju, kai draudimas užsiimti veikla pritaikomas asmeniui, kuris yra bendrovės valdymo organų narys, bendrovė, siekdama užtikrinti teisėtą valdymo organų struktūrą, turi imtis veiksmų atšaukdama tokį asmenį iš valdymo organų nario pareigų.
Visi anksčiau aptarti specifiniai apribojimai, kylantys iš konkrečių draudimo užsiimti veikla atvejų, turi būti konstatuoti teismo nutartyje, o sankcionuotas asmuo iš teismo nutarties turi galėti aiškiai suprasti, kurią veiklą jis gali vykdyti, o kurią teismas uždraudė.
Svarbu pabrėžti, kad teismas sankcionuotam asmeniui turi garantuoti procesinę teisę būti išklausytam. Taip gali būti patikslintos draudimo užsiimti veikla taikymui pagrindą sudariusios aplinkybės bei asmens ateities planai, susiję su veiklos sritimi bei forma. Tik šių faktų išsiaiškinimas leidžia tiksliai nustatyti draudimo užsiimti veikla apribojimo mastą. Teisė būti išklausytam turi didžiulę reikšmę draudimo užsiimti veikla mastui: pritaikius tokį draudimą sankcionuotam asmeniui turi būti palikta galimybė protingu būdu toliau dirbti ar užsiimti kita komercine veikla.
1Veiklos draudimas apibrėžtas Bankroto įstatymo 91 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas juridinio asmens bankroto atveju gali nuspręsti apriboti įmonės valdymo organų narių veiklą, uždrausdamas jiems veikti kaip kitos bendrovės valdymo organų nariams, taip pat būti likvidatoriais arba prokuristais, kol nebus baigtos bankroto procedūros.
Advokatai Martin Tamme ir Mr Vaido Põldoja veikė kaip kliento atstovai.
Jei pageidautumėte detalesnės informacijos, prašome susisiekti su advokatu Martin Tamme.
