Senoji EBĮ redakcija nustatė, kad bankroto procedūros pradedamos
pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai nebūtinai
reiškė, jog juridinis asmuo, kurio atžvilgiu yra pareikštas pareiškimas
dėl bankroto bylos iškėlimo, yra iš tiesų bankrutuojantis. Juridinis
asmuo buvo pripažįstamas bankrutuojančiu tik teismo sprendimu. Ši
sistema buvo potencialiai žalinga tiems juridiniams asmenims, kurių
atžvilgiu buvo pateikti nepagrįsti pareiškimai dėl bankroto bylos
iškėlimo: bankroto procedūrų inicijavimas teisme iki teismui
pripažįstant jurinį asmenį nemokiu reiškė neigiamą signalą visuomenei.
Naujoji EBĮ redakcija išsprendė šią problemą. Nuo šiol teismas nepradeda
bankroto procedūrų gavus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o
nusprendžia paskirti laikinųjų apsaugos priemonių patikėtinį. Bankroto
procedūros pradedamos teismui priėmus sprendimą, konstatuojantį
bankrotą. Šis pakeitimas laikytinas pagrįstu ir reikalingu, nes taip,
teismui dar nepriėmus atitinkamo sprendimo, visuomenė nėra klaidinama
dėl bankrutuojančio juridinio asmens statuso.
Kitas svarbus pakeitimas yra susijęs su įkaito turėtojų teisine padėtimi
bankroto procedūrose. Remiantis ankstesne EBĮ redakcija, įkaito
turėtojai galėjo prarasti savo teises į įkaitą, jeigu laiku
nepareikšdavo įkeitimu užtikrinto reikalavimo. Šis reguliavimas
nepagrįstai apsunkindavo įkaito turėtojo padėtį, nes analogiškoje
situacijoje ne bankroto procedūrose įkeitimas būtų galiojęs. Naujoji EBĮ
redakcija sustiprino teisinę įkaito davėjo poziciją bankroto
procedūrose. Nors teisinė įkaito turėtojų padėtis bankroto procedūrose
žymiai pagerėjo, manytina, jog naująja EBĮ redakcija yra užtikrinamas
balansas tarp įkaito turėtojų teisių bei poreikio vykdyti veiksmingas
bankroto procedūras.
Jei pageidautumėte detalesnės informacijos, prašome susisiekti su
advokatu
Paul Varul.