2010 m. kovo 1 d. įsigaliojo svarbūs LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau – „Akcinių
bendrovių įstatymas“) pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti uždarosioms akcinėms bendrovėms taikomą teisinį reguliavimą ir palengvinti verslo sąlygas. Šiuo tikslu įstatyme numatyta galimybė įsteigti uždarąją akcinę bendrovę pagal pavyzdinius steigimo dokumentus, taip pat panaikintas reikalavimas uždarosioms akcinėms bendrovėms privalomai sušaukti steigiamąjį susirinkimą, jeigu steigimo sutartyje ar steigimo akte yra nurodyti pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo organo nariai.
Atsižvelgiant į šiuolaikines komunikacijos technologijas ir įgyvendinant
2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą
2007/36/EB, Akcinių bendrovių įstatyme numatyta galimybė akcininkams
dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime naudojantis
elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat sudaryta galimybė bendrovės
valdybos nariams paprasta rašytine forma įgalioti kitus valdybos narius
juos atstovauti valdybos posėdžiuose. Papildomai įstatyme išplėstas
akcininkų neturtinių teisių sąrašas numatant akcininkams teisę įgalioti
juridinį ar fizinį asmenį atstovauti juos palaikant santykius su
bendrove.
Vienas iš esminių Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų, įgyvendinantis
Dvyliktąją bendrovių teisės Tarybos direktyvą (89/667/EEC) ir siekiantis
užtikrinti verslo skaidrumą, įtvirtina uždarųjų akcinių bendrovių
pareigą pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui akcininkų sąrašą,
detalizuojantį visų bendrovės akcininkų vardus, gyvenamuosius adresus
(ar adresus korespondencijai), turimų akcijų skaičių ir jų įgijimo
datas. Ši pareiga kyla nuo bendrovės įsteigimo. Jau veikiančioms
bendrovėms numatytas pereinamasis laikotarpis – jos turi atskleisti savo
akcininkų sąrašus iki 2010 m. spalio 1 d.
Kai kurie pakeitimai numatyti ir bendrovės valdymo klausimais.
Ankstesnėje Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje įtvirtintas
reikalavimas valdybai priimti sprendimus dėl 1/20 įstatinio kapitalo
sumos viršijančio ilgalaikio turto investavimo, įkeitimo, perleidimo ar
įgijimo buvo laikomas varžančiu minimalaus įstatinio kapitalo įmonių
veiklą. Šiuo klausimu naujaisiais įstatymo pakeitimais akcininkams buvo
sudaryta galimybė įstatuose nustatyti kitokią (nei įstatyme nurodoma)
bendrovės ilgalaikio turto sandorių vertę, žyminčią bendrovės organų
kompetencijos pasiskirstymą. Naująja Akcinių bendrovių įstatymo
redakcija taip pat nustatyta aiškesnė bendrovės direktoriaus
atsistatydinimo procedūra. Bendrovės administracijos vadovui suteikta
teisė atsistatydinti prieš 15 dienų apie tai informuojant jį išrinkusį
organą. Galiausiai, greta visų išvardytų palengvinimų, panaikintas
reikalavimas pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui direktoriaus
parašo pavyzdį.
Jei pageidautumėte detalesnės informacijos, prašome susisiekti su
advokato padėjėja
Živile Paškevičiūte.