Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai Balandžio 21, 2010

2010 m. kovo 1 d. įsigaliojo svarbūs LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau – „Akcinių bendrovių įstatymas“) pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti uždarosioms akcinėms bendrovėms taikomą teisinį reguliavimą ir palengvinti verslo sąlygas. Šiuo tikslu įstatyme numatyta galimybė įsteigti uždarąją akcinę bendrovę pagal pavyzdinius steigimo dokumentus, taip pat panaikintas reikalavimas uždarosioms akcinėms bendrovėms privalomai sušaukti steigiamąjį susirinkimą, jeigu steigimo sutartyje ar steigimo akte yra nurodyti pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo organo nariai.  
Atsižvelgiant į šiuolaikines komunikacijos technologijas ir įgyvendinant 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/36/EB, Akcinių bendrovių įstatyme numatyta galimybė akcininkams dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat sudaryta galimybė bendrovės valdybos nariams paprasta rašytine forma įgalioti kitus valdybos narius juos atstovauti valdybos posėdžiuose. Papildomai įstatyme išplėstas akcininkų neturtinių teisių sąrašas numatant akcininkams teisę įgalioti juridinį ar fizinį asmenį atstovauti juos palaikant santykius su bendrove.
    
Vienas iš esminių Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų, įgyvendinantis Dvyliktąją bendrovių teisės Tarybos direktyvą (89/667/EEC) ir siekiantis užtikrinti verslo skaidrumą, įtvirtina uždarųjų akcinių bendrovių pareigą pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui akcininkų sąrašą, detalizuojantį visų bendrovės akcininkų vardus, gyvenamuosius adresus (ar adresus korespondencijai), turimų akcijų skaičių ir jų įgijimo datas. Ši pareiga kyla nuo bendrovės įsteigimo. Jau veikiančioms bendrovėms numatytas pereinamasis laikotarpis – jos turi atskleisti savo akcininkų sąrašus iki 2010 m. spalio 1 d.
  
Kai kurie pakeitimai numatyti ir bendrovės valdymo klausimais. Ankstesnėje Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje įtvirtintas reikalavimas valdybai priimti sprendimus dėl 1/20 įstatinio kapitalo sumos viršijančio ilgalaikio turto investavimo, įkeitimo, perleidimo ar įgijimo buvo laikomas varžančiu minimalaus įstatinio kapitalo įmonių veiklą. Šiuo klausimu naujaisiais įstatymo pakeitimais akcininkams buvo sudaryta galimybė įstatuose nustatyti kitokią (nei įstatyme nurodoma) bendrovės ilgalaikio turto sandorių vertę, žyminčią bendrovės organų kompetencijos pasiskirstymą. Naująja Akcinių bendrovių įstatymo redakcija taip pat nustatyta aiškesnė bendrovės direktoriaus atsistatydinimo procedūra. Bendrovės administracijos vadovui suteikta teisė atsistatydinti prieš 15 dienų apie tai informuojant jį išrinkusį organą. Galiausiai, greta visų išvardytų palengvinimų, panaikintas reikalavimas pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui direktoriaus parašo pavyzdį.

Jei pageidautumėte detalesnės informacijos, prašome susisiekti su advokato padėjėja Živile Paškevičiūte.