Naujas Baltijos šalių elektros rinkos liberalizavimo etapas nuo 2010 metų Balandžio 21, 2010
1. Elektros rinkų liberalizavimas ES priemonėmis
Šiuo metu pagrindinis Europos Bendrijų reguliavimo instrumentas energetikos rinkų srityje yra direktyva Nr. 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių1. Ši direktyva, kuri yra ES Antrojo energetikos paketo dalis (kartu su direktyva Nr. 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių2), įtvirtina bendrąsias elektros gamybos, persiuntimo ir tiekimo taisykles, taip pat pateikia nuostatas, susijusias su elektros sektoriaus organizavimu ir funkcionavimu, įėjimu į rinką, kriterijus ir procedūras, taikomus pareiškėjų prašymams, leidimų suteikimui bei sistemų valdymui. Pirmoji elektros energijos direktyva3 ES pradėjo svarbų progresą vystant elektros energijos rinkas. Vis dėlto plati diskrecija, suteikta šalims narėms, atveriant rinką, organizuojant ir reguliuojant jungimąsi prie tinklo, neapsaugojo rinkos nuo konkurencijos iškraipymų. Todėl direktyvos Nr. 2003/54/EB tikslas – pasiekti tiek kiekybinių, tiek kokybinių konkurencinių elementų elektros energijos vidaus rinkoje, kai bus užtikrinamas tam tikras jungimosi prie tinklo ir rinkos atvėrimo laipsnis.
Šiuo metu pagrindinis Europos Bendrijų reguliavimo instrumentas energetikos rinkų srityje yra direktyva Nr. 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių1. Ši direktyva, kuri yra ES Antrojo energetikos paketo dalis (kartu su direktyva Nr. 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių2), įtvirtina bendrąsias elektros gamybos, persiuntimo ir tiekimo taisykles, taip pat pateikia nuostatas, susijusias su elektros sektoriaus organizavimu ir funkcionavimu, įėjimu į rinką, kriterijus ir procedūras, taikomus pareiškėjų prašymams, leidimų suteikimui bei sistemų valdymui. Pirmoji elektros energijos direktyva3 ES pradėjo svarbų progresą vystant elektros energijos rinkas. Vis dėlto plati diskrecija, suteikta šalims narėms, atveriant rinką, organizuojant ir reguliuojant jungimąsi prie tinklo, neapsaugojo rinkos nuo konkurencijos iškraipymų. Todėl direktyvos Nr. 2003/54/EB tikslas – pasiekti tiek kiekybinių, tiek kokybinių konkurencinių elementų elektros energijos vidaus rinkoje, kai bus užtikrinamas tam tikras jungimosi prie tinklo ir rinkos atvėrimo laipsnis.
Elektros rinkos struktūrinis tobulinimas ir perdavimo ar tiekimo sistemų
operatorių nediskriminavimas jungiantis prie tinklo yra esminis
spręstinas klausimas. Viena iš pagrindinių savybių siekant efektyvaus ir
nediskriminacinio jungimosi prie tinklo yra šalių narių pareiga
užtikrinti, jog, esant vertikaliai integruotoms įmonėms, tiekimo ar
perdavimo sistemos būtų valdomos per juridiškai padalintus subjektus,
taip užtikrinant perdavimo ir tiekimo sistemų operatorių atskyrimą.
ES Antrojo energetikos paketo ir ypač direktyvos Nr. 2003/54/EB priėmimas buvo neabejotinai didelis žingsnis į priekį kuriant integruotą elektros rinką, vis dėlto jos įgyvendinimas šalyse narėse parodė, jog reikia imtis dar daugiau veiksmų norint užtikrinti, kad pramonės šakos bei privatūs vartotojai gautų maksimalią naudą iš elektros sektoriaus rinkų atvėrimo.
Tam, kad būtų užbaigta elektros rinkos integracija Bendrijoje bei pašalintos likusios kliūtys, trukdančios elektros energijos pardavimui vienodomis sąlygomis ir be diskriminacijos ar sunkumų, neseniai buvo priimtas papildomas teisės aktų paketas. Direktyva Nr. 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių yra Trečiojo energetikos paketo dalis. Šiuo paketu ES teisės aktų leidėjai bei šalys narės tikisi, jog pagerinus prisijungimą prie tinklo nediskriminuojant bei užtikrinus vienodai veiksmingos priežiūros lygį, bus sukurtos tinkamos sąlygos energijos prekybai trukdančių kliūčių pašalinimui.
Direktyva Nr. 2009/72/EB, kuri taikoma ne tik teisinės formos atskyrimui, organizavimui bei sprendimų priėmimui, tačiau ir nuosavybės teisės padalijimui, žengia žengsnį į priekį. Šia direktyva tikimąsi užtikrinti tinklo nepriklausomumą nuo bet kokių su tiekimu ir gamyba susijusių interesų, taip pat apsaugoti nuo keitimosi konfidencialia informacija. Direktyva Nr. 2009/72/EB į nacionalinę teisę privalo būti perkelta iki 2011 m. kovo mėn., o priimtos nacionalinės priemonės turi įsigalioti iki 2013 m. kovo mėn.
Atsižvelgiant į elektros sektoriaus specifiką, pasiruošimas įgyvendinti de facto sektoriaus liberalizavimą turi būti pradėtas nedelsiant. Dėl to šalys narės, o ypač Baltijos šalys, yra įsipareigojusios imtis tolimesnių reguliavimo žingsnių, kad būtų užtikrintas elektros sektoriaus liberalizavimas.
2. Lietuvos elektros rinkos liberalizavimas
Nacionalinį Lietuvos elektros sektorių nuo seno kontroliuoja integruota valstybinio kapitalo energetikos įmonė.
2002 metais buvo imtasi atskirti perdavimo ir tiekimo tinklus. Nuo Lietuvos priėmimo į ES, Lietuvos vyriausybės politika bei įstatyminė elektros energijos sektoriaus bazė buvo suvienodinta su ES Antruoju elektros paketu (naujas Elektros įstatymas). Valstybiniai tiekėjai tiekė vartotojams elektrą už reguliuojamą kainą, kai nebuvo galimybės ar pirmenybės pasirinkti tiekėją, tuo tarpu nepriklausomi tiekėjai turėjo tiekti elektrą visiems tinkamiems vartotojams už sutartinę kainą. Deja, tik keli vartotojai pasirinko šią galimybę, todėl rinkos liberalizavimas buvo daugiau formalumas.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. iš esmės pasikeitė aplinkybės ir teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos Lietuvos elektros energijos rinkoje. Tai atvėrė naujas galimybes ūkio subjektams.
Nuo minėtos datos prasidėjo naujas Lietuvos elektros rinkos vystymo plano (Žin, 2009, Nr. 85-3603) etapas, įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimai (Žin., 2009, Nr.: 154-6962), naujos Prekybos elektros energija taisyklės (Žin., 2009, Nr. 149-6677). Šių aktų visuma sudarė prielaidas bendrovėms dalyvauti pradedamoje liberalizuoti elektros energijos rinkoje.
Tik 2009 m., patvirtinus Lietuvos elektros rinkos vystymo planą, pagal kurį numatyta realiai sudaryti Lietuvos elektros energijos vartotojams galimybę pagal individualius jų poreikius užsitikrinti elektros energijos tiekimą už lengvai ir aiškiai palyginamą, skaidrią kainą, laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją, naudotis laisvos elektros energijos rinkos mechanizmais, pradedama atverti elektros energijos rinką.
Pagal Lietuvos elektros rinkos vystymo planą numatyta jau nuo 2010 m. pradžios nebetaikyti reguliuojamųjų elektros energijos tarifų stambiesiems elektros energijos vartotojams, kurie bendrai suvartoja ne mažiau kaip 35 procentus Lietuvos elektros energijos poreikio.
Tuo tikslu jau nuo 2010 m. sausio 1 d. reguliuojamieji (visuomeniniai) tarifai nebegali būti taikomi elektros energijos vartotojų objektams, kurių leistinoji naudoti galia siekia 400 kW (plano 2.1 ir 2.2. punktai).
Tokie vartotojai privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir jau nuo 2010 m. sausio 1 d. nebegali pirkti elektros energijos iš visuomeninio tiekėjo, nebent jie nėra pasirengę sudaryti sutarčių su nepriklausomu elektros energijos tiekėju. Pastaruoju atveju tokie vartotojai gali pirkti elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo dar iki pereinamojo laikotarpio (2010 m. liepos 1 d.) pabaigos. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui šie vartotojai privalo visais atvejais pirkti elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų.
Be to, laisvosios elektros rinkos dalis palaipsniui bus didinama ir nuo 2011 metų reguliuojamais elektros energijos tarifais negalės atsiskaityti vartotojai, kurių galia viršys 100 kW, nuo 2012 metų – 30 kW, o nuo 2013 metų – visi likusieji nebuitiniai vartotojai. Dėl šios priežasties tikslinga nelaukiant šių pakeitimų jau dabar siekti sudaryti sutartis su nepriklausomais tiekėjais palankiausiomis sąlygomis.
Elektros energijos vartotojams, kurie pagal Lietuvos elektros vystymo planą privalo pirkti elektros energiją nereguliuojamomis kainomis, privaloma nutraukti sutartis su visuomeniniais tiekėjais. Vietoje to šie vartotojai turi sudaryti dviejų rūšių sutartis:
ES Antrojo energetikos paketo ir ypač direktyvos Nr. 2003/54/EB priėmimas buvo neabejotinai didelis žingsnis į priekį kuriant integruotą elektros rinką, vis dėlto jos įgyvendinimas šalyse narėse parodė, jog reikia imtis dar daugiau veiksmų norint užtikrinti, kad pramonės šakos bei privatūs vartotojai gautų maksimalią naudą iš elektros sektoriaus rinkų atvėrimo.
Tam, kad būtų užbaigta elektros rinkos integracija Bendrijoje bei pašalintos likusios kliūtys, trukdančios elektros energijos pardavimui vienodomis sąlygomis ir be diskriminacijos ar sunkumų, neseniai buvo priimtas papildomas teisės aktų paketas. Direktyva Nr. 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių yra Trečiojo energetikos paketo dalis. Šiuo paketu ES teisės aktų leidėjai bei šalys narės tikisi, jog pagerinus prisijungimą prie tinklo nediskriminuojant bei užtikrinus vienodai veiksmingos priežiūros lygį, bus sukurtos tinkamos sąlygos energijos prekybai trukdančių kliūčių pašalinimui.
Direktyva Nr. 2009/72/EB, kuri taikoma ne tik teisinės formos atskyrimui, organizavimui bei sprendimų priėmimui, tačiau ir nuosavybės teisės padalijimui, žengia žengsnį į priekį. Šia direktyva tikimąsi užtikrinti tinklo nepriklausomumą nuo bet kokių su tiekimu ir gamyba susijusių interesų, taip pat apsaugoti nuo keitimosi konfidencialia informacija. Direktyva Nr. 2009/72/EB į nacionalinę teisę privalo būti perkelta iki 2011 m. kovo mėn., o priimtos nacionalinės priemonės turi įsigalioti iki 2013 m. kovo mėn.
Atsižvelgiant į elektros sektoriaus specifiką, pasiruošimas įgyvendinti de facto sektoriaus liberalizavimą turi būti pradėtas nedelsiant. Dėl to šalys narės, o ypač Baltijos šalys, yra įsipareigojusios imtis tolimesnių reguliavimo žingsnių, kad būtų užtikrintas elektros sektoriaus liberalizavimas.
2. Lietuvos elektros rinkos liberalizavimas
Nacionalinį Lietuvos elektros sektorių nuo seno kontroliuoja integruota valstybinio kapitalo energetikos įmonė.
2002 metais buvo imtasi atskirti perdavimo ir tiekimo tinklus. Nuo Lietuvos priėmimo į ES, Lietuvos vyriausybės politika bei įstatyminė elektros energijos sektoriaus bazė buvo suvienodinta su ES Antruoju elektros paketu (naujas Elektros įstatymas). Valstybiniai tiekėjai tiekė vartotojams elektrą už reguliuojamą kainą, kai nebuvo galimybės ar pirmenybės pasirinkti tiekėją, tuo tarpu nepriklausomi tiekėjai turėjo tiekti elektrą visiems tinkamiems vartotojams už sutartinę kainą. Deja, tik keli vartotojai pasirinko šią galimybę, todėl rinkos liberalizavimas buvo daugiau formalumas.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. iš esmės pasikeitė aplinkybės ir teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos Lietuvos elektros energijos rinkoje. Tai atvėrė naujas galimybes ūkio subjektams.
Nuo minėtos datos prasidėjo naujas Lietuvos elektros rinkos vystymo plano (Žin, 2009, Nr. 85-3603) etapas, įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimai (Žin., 2009, Nr.: 154-6962), naujos Prekybos elektros energija taisyklės (Žin., 2009, Nr. 149-6677). Šių aktų visuma sudarė prielaidas bendrovėms dalyvauti pradedamoje liberalizuoti elektros energijos rinkoje.
Tik 2009 m., patvirtinus Lietuvos elektros rinkos vystymo planą, pagal kurį numatyta realiai sudaryti Lietuvos elektros energijos vartotojams galimybę pagal individualius jų poreikius užsitikrinti elektros energijos tiekimą už lengvai ir aiškiai palyginamą, skaidrią kainą, laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją, naudotis laisvos elektros energijos rinkos mechanizmais, pradedama atverti elektros energijos rinką.
Pagal Lietuvos elektros rinkos vystymo planą numatyta jau nuo 2010 m. pradžios nebetaikyti reguliuojamųjų elektros energijos tarifų stambiesiems elektros energijos vartotojams, kurie bendrai suvartoja ne mažiau kaip 35 procentus Lietuvos elektros energijos poreikio.
Tuo tikslu jau nuo 2010 m. sausio 1 d. reguliuojamieji (visuomeniniai) tarifai nebegali būti taikomi elektros energijos vartotojų objektams, kurių leistinoji naudoti galia siekia 400 kW (plano 2.1 ir 2.2. punktai).
Tokie vartotojai privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir jau nuo 2010 m. sausio 1 d. nebegali pirkti elektros energijos iš visuomeninio tiekėjo, nebent jie nėra pasirengę sudaryti sutarčių su nepriklausomu elektros energijos tiekėju. Pastaruoju atveju tokie vartotojai gali pirkti elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo dar iki pereinamojo laikotarpio (2010 m. liepos 1 d.) pabaigos. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui šie vartotojai privalo visais atvejais pirkti elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų.
Be to, laisvosios elektros rinkos dalis palaipsniui bus didinama ir nuo 2011 metų reguliuojamais elektros energijos tarifais negalės atsiskaityti vartotojai, kurių galia viršys 100 kW, nuo 2012 metų – 30 kW, o nuo 2013 metų – visi likusieji nebuitiniai vartotojai. Dėl šios priežasties tikslinga nelaukiant šių pakeitimų jau dabar siekti sudaryti sutartis su nepriklausomais tiekėjais palankiausiomis sąlygomis.
Elektros energijos vartotojams, kurie pagal Lietuvos elektros vystymo planą privalo pirkti elektros energiją nereguliuojamomis kainomis, privaloma nutraukti sutartis su visuomeniniais tiekėjais. Vietoje to šie vartotojai turi sudaryti dviejų rūšių sutartis:
- sutartis su nepriklausomu elektros energijos tiekėju arba keliais tiekėjais dėl elektros energijos tiekimo;
- sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriais dėl energijos
skirstymo (persiuntimo).
Kitas esminis sąlygas elektros rinkoje keičiantis faktorius yra pokyčiai
didmeninėje elektros energijos rinkoje, kurioje atsižvelgiant į minėtą
privalomą elektros tiekimo rinkos atvėrimą ir būtinybę užtikrinti
nereguliuojamų elektros energijos kainų funkcionalumą, nuo 2010 m.
sausio 1 d. taip pat pradėjo veikti Lietuvos elektros energijos birža.
Bendrovė BALTPOOL UAB yra licencijuotas Lietuvos elektros energijos
rinkos operatorius, kurio pagrindinė funkcija – organizuoti didmeninę
elektros energijos prekybą, vykstančią biržoje ir tiesioginių dvišalių
kontraktų pagrindu. BALTPOOL UAB administruojama Lietuvos elektros birža
veikia pagal Skandinavijos elektros biržos „Nord Pool Spot“ principus.
Elektros kaina biržoje kinta nuolat – kiekvieną valandą kaina vis kita. Prekyba elektros biržoje, kaip ir, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržoje, yra anoniminė – dalyviai nežino, kam jie parduoda elektros energiją ir nežino, kieno parduodamą energiją perka.
Taigi bendrovėms atsivėrė galimybės dalyvauti didmeninėje elektros energijos elektros rinkoje. Prekiauti didmeninėje elektros energijos rinkoje gali tik tiesioginiai rinkos dalyviai. Tokiais elektros energijos rinkos dalyviais laikomi perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatoriai, tiekėjai, elektros energijos importuotojai, eksportuotojai bei gamintojai4. Taigi, patys vartotojai rinkos dalyviais nelaikomi, todėl jie negali tiesiogiai dalyvauti didmeninėje elektros rinkoje ir įsigyti joje elektros energijos mažesne kaina. Kad bendrovė galėtų aktyviai dalyvauti elektros biržoje, ji turėtų tapti tiesiogine elektros rinkos dalyve, t.y. įgyti perdavimo sistemos operatoriaus, skirstomųjų tinklų operatoriaus, tiekėjo, elektros energijos importuotojo, eksportuotojo arba gamintojo statusą, įgydama reikalingas licencijas ar leidimus. Be to licenciją ar leidimą gavęs subjektas turi pasirašyti biržos dalyvio sutartį su rinkos operatoriumi ir įsiregistruoti jo duomenų bazėje.
Prekyba biržoje vykdoma vadovaujantis, Prekybos biržoje reglamentu ir taisyklėmis, nustatančiais prekybos ir skaidrumo sąlygas, tvarką, atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą ir reikalavimų nesilaikymą, elgesio rinkoje priežiūrą, elgesio rinkoje taisykles, etikos gaires, atsiskaitymų tvarkaraštį bei prekybos mokesčius, o taip pat biržos dalyvio sutartimis tarp biržos dalyvių ir biržos operatoriaus.
Prekyba elektros rinkoje vykdoma vadovaujantis sąžiningos konkurencijos, patikimumo, sąžiningumo, atsiskaitymo tarp elektros rinkos dalyvių užtikrinimo, elektros rinkos dalyvių lygiateisiškumo ir informacijos skaidrumo principais.
Pagal biržos operatoriaus pateikiamus duomenis matyti, kad vidutinė elektros energijos paros (ar mėnesio) didmeninė kaina biržoje paprastai yra mažesnė už reguliuojamąją elektros energijos kainą, tačiau piko metu ji yra brangesnė5. Tačiau kol kas elektros energijos biržos veiklos laikotarpis nėra pakankamai ilgas (ji veikia tik nuo šių metų pradžios), kad būtų galima nustatyti nuoseklias tendencijas.
3. Latvijos elektros rinkos liberalizavimas
Kurį laiką Latvijos įstatymų leidėjai pirmavo prieš savo kolegas iš kitų Baltijos šalių. Latvijos elektros rinka buvo atverta jau nuo 2007 m. liepos 1 d. Prieš atveriant rinką, buvo priimtas Latvijos energetikos pramonės įstatymas, susijęs su elektros energijos prekyba ir tinklo paslaugų kontrole. Todėl 2005 m. birželį buvo priimtas Elektros energijos rinkos įstatymas7, kuris suteikė teisinį pagrindą Latvijos elektros energijos rinkos veikimui. Pagrindinis principas, įtvirtintas Elektros energijos rinkos įstatyme, yra tas, kad elektros kaina yra nustatoma sutartyse, sudarytose tarp gamintojų, tiekėjų ir vartotojų. Viešųjų paslaugų reguliavimo komisijos (toliau - Reguliuotojas) ir įstatymų nustatyti tarifai taikomi tik privalomam elektros, kuri yra gaminama kombinuotose jėgainėse arba naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, supirkimui.
Reguliuotojas taip pat išleido keletą rekomendacijų elektros energijos kainų tarifų apskaičiavimui6:
Elektros kaina biržoje kinta nuolat – kiekvieną valandą kaina vis kita. Prekyba elektros biržoje, kaip ir, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržoje, yra anoniminė – dalyviai nežino, kam jie parduoda elektros energiją ir nežino, kieno parduodamą energiją perka.
Taigi bendrovėms atsivėrė galimybės dalyvauti didmeninėje elektros energijos elektros rinkoje. Prekiauti didmeninėje elektros energijos rinkoje gali tik tiesioginiai rinkos dalyviai. Tokiais elektros energijos rinkos dalyviais laikomi perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatoriai, tiekėjai, elektros energijos importuotojai, eksportuotojai bei gamintojai4. Taigi, patys vartotojai rinkos dalyviais nelaikomi, todėl jie negali tiesiogiai dalyvauti didmeninėje elektros rinkoje ir įsigyti joje elektros energijos mažesne kaina. Kad bendrovė galėtų aktyviai dalyvauti elektros biržoje, ji turėtų tapti tiesiogine elektros rinkos dalyve, t.y. įgyti perdavimo sistemos operatoriaus, skirstomųjų tinklų operatoriaus, tiekėjo, elektros energijos importuotojo, eksportuotojo arba gamintojo statusą, įgydama reikalingas licencijas ar leidimus. Be to licenciją ar leidimą gavęs subjektas turi pasirašyti biržos dalyvio sutartį su rinkos operatoriumi ir įsiregistruoti jo duomenų bazėje.
Prekyba biržoje vykdoma vadovaujantis, Prekybos biržoje reglamentu ir taisyklėmis, nustatančiais prekybos ir skaidrumo sąlygas, tvarką, atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą ir reikalavimų nesilaikymą, elgesio rinkoje priežiūrą, elgesio rinkoje taisykles, etikos gaires, atsiskaitymų tvarkaraštį bei prekybos mokesčius, o taip pat biržos dalyvio sutartimis tarp biržos dalyvių ir biržos operatoriaus.
Prekyba elektros rinkoje vykdoma vadovaujantis sąžiningos konkurencijos, patikimumo, sąžiningumo, atsiskaitymo tarp elektros rinkos dalyvių užtikrinimo, elektros rinkos dalyvių lygiateisiškumo ir informacijos skaidrumo principais.
Pagal biržos operatoriaus pateikiamus duomenis matyti, kad vidutinė elektros energijos paros (ar mėnesio) didmeninė kaina biržoje paprastai yra mažesnė už reguliuojamąją elektros energijos kainą, tačiau piko metu ji yra brangesnė5. Tačiau kol kas elektros energijos biržos veiklos laikotarpis nėra pakankamai ilgas (ji veikia tik nuo šių metų pradžios), kad būtų galima nustatyti nuoseklias tendencijas.
3. Latvijos elektros rinkos liberalizavimas
Kurį laiką Latvijos įstatymų leidėjai pirmavo prieš savo kolegas iš kitų Baltijos šalių. Latvijos elektros rinka buvo atverta jau nuo 2007 m. liepos 1 d. Prieš atveriant rinką, buvo priimtas Latvijos energetikos pramonės įstatymas, susijęs su elektros energijos prekyba ir tinklo paslaugų kontrole. Todėl 2005 m. birželį buvo priimtas Elektros energijos rinkos įstatymas7, kuris suteikė teisinį pagrindą Latvijos elektros energijos rinkos veikimui. Pagrindinis principas, įtvirtintas Elektros energijos rinkos įstatyme, yra tas, kad elektros kaina yra nustatoma sutartyse, sudarytose tarp gamintojų, tiekėjų ir vartotojų. Viešųjų paslaugų reguliavimo komisijos (toliau - Reguliuotojas) ir įstatymų nustatyti tarifai taikomi tik privalomam elektros, kuri yra gaminama kombinuotose jėgainėse arba naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, supirkimui.
Reguliuotojas taip pat išleido keletą rekomendacijų elektros energijos kainų tarifų apskaičiavimui6:
- Rekomendacijos dėl elektros energijos sistemos valdymo paslaugų tarifų apskaičiavimo;
- Rekomendacijos dėl elektros energijos sistemos tiekimo paslaugų tarifų apskaičiavimo;
- Rekomendacijos dėl elektros energijos tiekimo asocijuotiems
vartotojams tarifų apskaičiavimo;
Elektros energijos rinkos įstatyme išskiriami du elektros energijos
vartotojų tipai: asocijuoti vartotojai ir elektros rinkos dalyviai.
Asocijuoti vartotojai yra tokie asmenys, kurie nesinaudoja galimybe
tapti elektros rinkos dalyviais ir taip laisvai pasirinkti elektros
tiekėją, o perka elektrą iš visuomeninio tiekėjo arba susijusio tiekimo
sistemos operatoriaus Reguliuotojo nustatytais tarifais. Šiems
asocijuotiems vartotojams yra suteikta garantuota teisė į tam tikros
kokybės elektros tiekimą ir tokia kaina, kuri gali būti lengvai bei
aiškiai palyginama ir peržiūrima (taip vadinama „teisė į universalią
paslaugą“). Universalių paslaugų tiekėjas yra valstybinis tiekėjas,
kuris yra įsipareigojęs tiekti elektros energiją visiems asocijuotiems
vartotojams.
Vis dėlto, kai tik asmuo atsisako universalaus elektros tiekėjo, toks asmuo tampa elektros rinkos dalyviu ir yra laisvas pasirinkti elektros tiekėją ir, atitinkamai pirkti elektrą už nereguliuojamą kainą.
Elektros energija gali prekiauti tokie asmenys:
Vis dėlto, kai tik asmuo atsisako universalaus elektros tiekėjo, toks asmuo tampa elektros rinkos dalyviu ir yra laisvas pasirinkti elektros tiekėją ir, atitinkamai pirkti elektrą už nereguliuojamą kainą.
Elektros energija gali prekiauti tokie asmenys:
- elektros gamintojas, kuris naudoja vieną ar keletą gamybos vienetų vienoje ar keliose vietų, ir kuris turi elektros gamybos licenciją;
- tiekimo sistemos operatorius, jei jo tiekimo tinklai aptarnauja mažiau nei 100 000 vartotojų, ir jei toks tiekimo sistemos operatorius tenkina nepriklausomos valstybės įstatymų reikalavimus; ir
- elektros tiekėjas, turi Reguliuotojo išduotą licenciją.
Energija yra tiekiama per valstybinį tiekėją arba per tiekimo sistemos
operatorių, kurio tiekimo tinklai aptarnauja mažiau nei 100 000
vartotojų. Elektros energijos tiekėjas visada gali būti pakeistas,
tačiau vartotojas (elektros rinkos dalyvis) privalo mažiausiai prieš du
mėnesius įspėti tiek elektros tiekėją, su kuriuo jis turi galiojančią
elektros tiekimo sutartį, tiek susijusį tiekimo sistemos operatorių.
Apibendrinant sistema veikia gana gerai, Latvijos rinkos dalyviai yra įpratę prie aukščiau pateiktų taisyklių ir naudojasi liberalizuotos rinkos privalumais.
Kai Estijos ir Lietuvos rinkos taip pat bus atvertos, tikimės aktyvesnės tarptautinės veiklos.
4. Estijos elektros rinkos liberalizavimas
Estija yra paskutinė valstybė, ir ne tik iš Baltijos valstybių, bet ir iš visų ES valstybių visiškai atverianti elektros rinką. Tą lėmė specifinės geografinės ir techninės aplinkybės, vyravusios tuomet, kai Estija 2004 metais stojo į ES. Priėmimo proceso metu Estijai suteiktos išimtys, buvo padarytos dėl to, jog reikėjo išlaikyti ES elektros rinkos vientisumą, apsaugoti tam tikrų techninių pajėgumų didinimui padarytas investicijas (Narvos elektros jėgainė), taip pat todėl, kad reikėjo toliau vystyti Estijos jungtį su ES ir Šiaurės Europos energetinę sistemą statant Estlink 1 jungtį (projektas baigtas) ir Estlink 2 jungtį (projektas vystomas). Šių projektų užbaigimas turėtų garantuoti tai, jog Estija atitiks visus techninius reikalavimus, kad būtų pajėgi visiškai atverti elektros rinką 2013 metais.
Pagrindiniai elektros liberalizavimo principai ir taisyklės yra įtvirtinti Elektros rinkos įstatyme, priimtame 2004 metais su daugeliu pakeitimų, padarytų 2008 - 2010 metais. Įstatyme nustatyta, kad rinkos dalyviai yra su elektros verslu susiję asmenys (gamintojas, tinklo operatorius, linijos savininkas ar pardavėjas), vartotojai, balanso tiekėjai, elektros biržos operatoriai.
2010 m. balandžio 1 d. buvo padarytas svarbus žingsnis liberalizuojant Estijos elektros rinką, kai buvo atverta 35 % Estijos elektros rinkos. Tai lėmė pagrindinės jėgainės atskyrimas nuo valstybinės elektros gamintojos Eesti Energy, ir nepriklausomo energijos perdavimo operatoriaus Elering įsteigimas, kuriam patikėta valdyti Estlink-1 jungtį ir vadovauti užbaigiant Estlink-2 jungtį.
2010 m. vasario 27 d. buvo priimtos Elektros rinkos įstatymo pataisos, dar labiau patobulinusios elektros rinkos liberalizavimo principus ir taisykles. Pakeitimai nustato elektros biržos veikimo principus, apibrėžiant, jog elektros biržos operatorius ir elektros biržos prekiautojas yra laikomi elektros rinkos dalyviais, taigi yra pavaldūs Reguliuotojui (Estijos konkurencijos institucija).
Viena iš pagrindinių pataisų yra susijusi su Elektros rinkos įstatyme vartojama sąvoka „tinkami vartotojai“. Tinkamas vartotojas yra toks vartotojas, kuris yra įsipareigojęs pirkti elektrą elektros rinkoje laisvos rinkos kainomis. Šios pataisos tikslas – padidinti tinkamų vartotojų kiekį, kad būtų praktiškai pasiektas 35% elektros rinkos atvėrimas. Pagal ankstesnį reguliavimą vartotojo tinkamumas priklausė nuo vieno „jungties taško“, per kurį vartotojas yra prisijungęs prie tinklo ir vartoja elektrą „asmeniniams poreikiams“, pajėgumų našumo, tuo tarpu priėmus pataisą, vartotojo tinkamumas nustatomas pagal vartojimo vietą. Vartotojas, kuris vienoje vietoje suvartoja daugiau nei 2 GWh, yra automatiškai laikomas tinkamų vartotoju. Pataisa potencialiai paveikė šimtus vartotojų, kurie dabar negali pirkti elektros už žemesnę reguliuojamą kainą ir turi ją pirkti atviroje rinkoje. Pataisa dėl tinkamo vartotojo sąvokos apibrėžimo sukėlė daug teisinių ginčų. Tai paskatino Reguliuotoją (Estijos konkurencijos instituciją) ir Estijos ūkio reikalų ir susisiekimo ministeriją pateikti išaiškinimus šiuo klausimu. Pagal išaiškinimus vartotojai, kurie perparduoda elektrą vartotojams, nuomoja ar subnuomoja nuosavybę (biurų patalpas, prekybos centrus ir t.t.) patenka į sąvokos „tinkamas vartotojas“ taikymo sritį. Tuo pačiu Konkurencijos institucija pabrėžė, jog elektra, vartojama vartojimo vietose turi būti vartojama vartotojo „asmeniniams poreikiams“. Galima numatyti, jog sąvokų „tinkamas vartotojas“ ir „asmeniniai poreikiai“ apimtis vėlesnių teisinių ginčų metu turėtų būti dar labiau tikslinama.
Kitas Estijos rinkos liberalizavimo žingsnis numatomas 2011 metais, kai Estijos ūkio reikalų ir susisiekimo ministerija susies sąvokos „tinkamas vartotojas“ taikymą atsižvelgiant į atitinkamas vartojimo apimtis.
Sprendimai turėtų būti priimti iki 2010 m. rugsėjo 30 d., ir taip atverta 35% elektros rinkos. Tas pats taikoma ir 2012 metams. 2013 m. sausio 1 d. visiškai atvėrus rinką visi vartotojai bus traktuojami kaip tinkami vartotojai.
Estija žengia tik pirmuosius žingsnius liberalizuojant Estijos elektros rinką. Šiame kontekste yra svarbių spręstinų klausimų, turi būti atsižvelgiama į tam tikrus teisinius aspektus, įskaitant elektros biržos veikimo principus ir taisykles, taip pat tinkamo vartotojo sąvokos apimties nustatymą, įvairius klausimus, kylančius sudarant elektros pirkimo laisvoje rinkoje sutartis bei taisykles remiant priemones, susijusias su elektros generavimu naudojant atsinaujinančius elektros šaltinius. Tuo tikslu per ateinančius mėnesius ir metus turi būti priimti gerai apgalvoti sprendimai.
12003-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir pakeičianti direktyvą 96/92/EC OJ 2003 L 176, p. 37.
22003-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, OJ 2003 L 176, p. 57.
31996-12-19 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, OJ 1997 L 27, p. 20.
4Žr., 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymą Nr. 1-244 Dėl prekybos elektros energija taisyklių.
5www.baltpool.lt
6Rekomendacijų tekstus galite rasti adresu: http://www.sprk.gov.lv/index.php?id=975&sadala=56.
7Latviškai: Elektroenerģijas tirgus likums. Įsigaliojo 2005-06-08, pakeista2008-04-10.
Dėl detalesnės informacijos kreipkitės:
Lietuvoje į advokatę dr. Elzę Matulionytę
Latvijoje į advokatę Juliją Jernevą
Estijoje į advokatą Lauri Almann
Apibendrinant sistema veikia gana gerai, Latvijos rinkos dalyviai yra įpratę prie aukščiau pateiktų taisyklių ir naudojasi liberalizuotos rinkos privalumais.
Kai Estijos ir Lietuvos rinkos taip pat bus atvertos, tikimės aktyvesnės tarptautinės veiklos.
4. Estijos elektros rinkos liberalizavimas
Estija yra paskutinė valstybė, ir ne tik iš Baltijos valstybių, bet ir iš visų ES valstybių visiškai atverianti elektros rinką. Tą lėmė specifinės geografinės ir techninės aplinkybės, vyravusios tuomet, kai Estija 2004 metais stojo į ES. Priėmimo proceso metu Estijai suteiktos išimtys, buvo padarytos dėl to, jog reikėjo išlaikyti ES elektros rinkos vientisumą, apsaugoti tam tikrų techninių pajėgumų didinimui padarytas investicijas (Narvos elektros jėgainė), taip pat todėl, kad reikėjo toliau vystyti Estijos jungtį su ES ir Šiaurės Europos energetinę sistemą statant Estlink 1 jungtį (projektas baigtas) ir Estlink 2 jungtį (projektas vystomas). Šių projektų užbaigimas turėtų garantuoti tai, jog Estija atitiks visus techninius reikalavimus, kad būtų pajėgi visiškai atverti elektros rinką 2013 metais.
Pagrindiniai elektros liberalizavimo principai ir taisyklės yra įtvirtinti Elektros rinkos įstatyme, priimtame 2004 metais su daugeliu pakeitimų, padarytų 2008 - 2010 metais. Įstatyme nustatyta, kad rinkos dalyviai yra su elektros verslu susiję asmenys (gamintojas, tinklo operatorius, linijos savininkas ar pardavėjas), vartotojai, balanso tiekėjai, elektros biržos operatoriai.
2010 m. balandžio 1 d. buvo padarytas svarbus žingsnis liberalizuojant Estijos elektros rinką, kai buvo atverta 35 % Estijos elektros rinkos. Tai lėmė pagrindinės jėgainės atskyrimas nuo valstybinės elektros gamintojos Eesti Energy, ir nepriklausomo energijos perdavimo operatoriaus Elering įsteigimas, kuriam patikėta valdyti Estlink-1 jungtį ir vadovauti užbaigiant Estlink-2 jungtį.
2010 m. vasario 27 d. buvo priimtos Elektros rinkos įstatymo pataisos, dar labiau patobulinusios elektros rinkos liberalizavimo principus ir taisykles. Pakeitimai nustato elektros biržos veikimo principus, apibrėžiant, jog elektros biržos operatorius ir elektros biržos prekiautojas yra laikomi elektros rinkos dalyviais, taigi yra pavaldūs Reguliuotojui (Estijos konkurencijos institucija).
Viena iš pagrindinių pataisų yra susijusi su Elektros rinkos įstatyme vartojama sąvoka „tinkami vartotojai“. Tinkamas vartotojas yra toks vartotojas, kuris yra įsipareigojęs pirkti elektrą elektros rinkoje laisvos rinkos kainomis. Šios pataisos tikslas – padidinti tinkamų vartotojų kiekį, kad būtų praktiškai pasiektas 35% elektros rinkos atvėrimas. Pagal ankstesnį reguliavimą vartotojo tinkamumas priklausė nuo vieno „jungties taško“, per kurį vartotojas yra prisijungęs prie tinklo ir vartoja elektrą „asmeniniams poreikiams“, pajėgumų našumo, tuo tarpu priėmus pataisą, vartotojo tinkamumas nustatomas pagal vartojimo vietą. Vartotojas, kuris vienoje vietoje suvartoja daugiau nei 2 GWh, yra automatiškai laikomas tinkamų vartotoju. Pataisa potencialiai paveikė šimtus vartotojų, kurie dabar negali pirkti elektros už žemesnę reguliuojamą kainą ir turi ją pirkti atviroje rinkoje. Pataisa dėl tinkamo vartotojo sąvokos apibrėžimo sukėlė daug teisinių ginčų. Tai paskatino Reguliuotoją (Estijos konkurencijos instituciją) ir Estijos ūkio reikalų ir susisiekimo ministeriją pateikti išaiškinimus šiuo klausimu. Pagal išaiškinimus vartotojai, kurie perparduoda elektrą vartotojams, nuomoja ar subnuomoja nuosavybę (biurų patalpas, prekybos centrus ir t.t.) patenka į sąvokos „tinkamas vartotojas“ taikymo sritį. Tuo pačiu Konkurencijos institucija pabrėžė, jog elektra, vartojama vartojimo vietose turi būti vartojama vartotojo „asmeniniams poreikiams“. Galima numatyti, jog sąvokų „tinkamas vartotojas“ ir „asmeniniai poreikiai“ apimtis vėlesnių teisinių ginčų metu turėtų būti dar labiau tikslinama.
Kitas Estijos rinkos liberalizavimo žingsnis numatomas 2011 metais, kai Estijos ūkio reikalų ir susisiekimo ministerija susies sąvokos „tinkamas vartotojas“ taikymą atsižvelgiant į atitinkamas vartojimo apimtis.
Sprendimai turėtų būti priimti iki 2010 m. rugsėjo 30 d., ir taip atverta 35% elektros rinkos. Tas pats taikoma ir 2012 metams. 2013 m. sausio 1 d. visiškai atvėrus rinką visi vartotojai bus traktuojami kaip tinkami vartotojai.
Estija žengia tik pirmuosius žingsnius liberalizuojant Estijos elektros rinką. Šiame kontekste yra svarbių spręstinų klausimų, turi būti atsižvelgiama į tam tikrus teisinius aspektus, įskaitant elektros biržos veikimo principus ir taisykles, taip pat tinkamo vartotojo sąvokos apimties nustatymą, įvairius klausimus, kylančius sudarant elektros pirkimo laisvoje rinkoje sutartis bei taisykles remiant priemones, susijusias su elektros generavimu naudojant atsinaujinančius elektros šaltinius. Tuo tikslu per ateinančius mėnesius ir metus turi būti priimti gerai apgalvoti sprendimai.
12003-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir pakeičianti direktyvą 96/92/EC OJ 2003 L 176, p. 37.
22003-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, OJ 2003 L 176, p. 57.
31996-12-19 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, OJ 1997 L 27, p. 20.
4Žr., 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymą Nr. 1-244 Dėl prekybos elektros energija taisyklių.
5www.baltpool.lt
6Rekomendacijų tekstus galite rasti adresu: http://www.sprk.gov.lv/index.php?id=975&sadala=56.
7Latviškai: Elektroenerģijas tirgus likums. Įsigaliojo 2005-06-08, pakeista2008-04-10.
Dėl detalesnės informacijos kreipkitės:
Lietuvoje į advokatę dr. Elzę Matulionytę
Latvijoje į advokatę Juliją Jernevą
Estijoje į advokatą Lauri Almann
