2010 m. kovo 2 d. įsigaliojo viešųjų pirkimų reglamentavimo pakeitimai. Pastarieji buvo parengti atsižvelgiant į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/66/EB ir į Saulėtekio komisijos (t.y. komisijos, teikiančios rekomendacijas verslo aplinkai gerinti) siūlymus. Pasikeitę teisiniai reikalavimai įtvirtino nemažai naujovių, susijusių su Viešųjų pirkimų tarnybos veikla, pirkimų dokumentų turiniu, kvalifikacijos vertinimo tvarka, tarptautinių derybų vykdymu bei socialiniais pirkimais. Papildomai pakeitimais buvo patobulinta viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka ir įteisinti vidaus sandoriai. Toliau pateikiama trumpa svarbiausių viešųjų pirkimų reglamentavimo pakeitimų apžvalga.
Įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, perkančiosios
organizacijos privalo pirkimo dokumentuose nurodyti subrangovų keitimo
tvarką, kainodaros taisykles, iš tiekėjų reikalauti pasiūlymuose
nurodyti ketinamus pasitelkti subrangovus. Be to, nuo šiol viešojo
pirkimo dalyvių reikalavimu perkančiosios organizacijos privalės
supažindinti dalyvius su konkurentų pateiktais pasiūlymais, o tiekėjų
kvalifikacija tam tikrais atvejais galės būti tikrinama supaprastinta
tvarka.
Vienu svarbiausių pakeitimų laikytina įstatyme patobulinta tiekėjų
teisių gynimo sistema, pagal kurią tiekėjas gali kreiptis į teismą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančiosios organizacijos
sprendimų panaikinimo, žalos atlyginimo, pirkimo sutarties pripažinimo
negaliojančia arba alternatyvių sankcijų taikymo. Be to nuo šiol,
gindama viešąjį interesą, Viešųjų pirkimų tarnyba galės kreiptis į
teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių
sankcijų taikymo. Pabrėžtina, jog įstatyme prailginti senaties terminai
perkančiosios organizacijos priimtiems sprendimams ir veiksmams ginčyti.
Be aukščiau išvardytų pakeitimų, įstatyme įteisinti vidaus sandoriai.
Tokius pakeitimus lėmė tam tikrų perkančiųjų organizacijų struktūriniai
ypatumai ir Europos Teisingumo Teismo praktika, susijusi su vidaus
sandorių samprata ir teisėtumu. Konkrečiais, įstatyme apibrėžtais
atvejais (kai perkančioji organizacija sudarys sutartį su savo
kontroliuojamu subjektu, didžiąją dalį pardavimo pajamų gaunančiu iš
veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti) bus
leidžiama vykdyti vidaus pirkimus netaikant įstatymo nuostatų.
Taigi naujaisiais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
pakeitimais suderinta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisė su
Europos Sąjungos teisės reikalavimais, užtikrintas nediskriminavimo ir
skaidrumo principų laikymasis viešųjų pirkimų procedūrų metu,
patobulinta viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka. Pastarasis
pakeitimas sudaro sąlygas suinteresuotiems tiekėjams pasinaudoti
skubiomis ir veiksmingomis teisės gynimo priemonėmis. Tai ypač svarbu tuomet, kai pirkimo procedūra dar nėra pasibaigusi ir
tebeegzistuoja galimybė ištaisyti atliktus pažeidimus.
Jei pageidautumėte detalesnės informacijos, prašome kreiptis į
advokatę
dr. Elze Matulionytę ar teisininkę
Rasą Grambaitę.