Racionalumo trūkumas: kodėl Latvija negali kontroliuojančių (holdingo) bendrovių reguliuoti protingai? Balandžio 21, 2010
200 000 000 eurų!!! Kaip gaunamas toks didelis skaičius? 100 000 padauginama iš 2 000. Pirmasis skaičius apytiksliai parodo, kiek naujų bendrovių užregistruota Kipre nuo 2004 metų. Antrasis skaičius yra nedidelis metinis mokestis eurais už kontroliuojančios bendrovės veiklos išlaikymą Kipre.
Kontroliuojančių bendrovių požiūriu Kipras, ko gero, yra draugiškiausia,
tačiau kartu ir labiausiai varginanti mokesčių planavimo sistema visoje
Europos Sąjungoje. Švedija gali pasiūlyti "gudrybių", panašių į tas,
kurias siūlo Kipras, tačiau už tai reikalauja papildomos priemokos.
Nagrinėjant kontroliuojančių bendrovių veiklos aplinkas, analizuotina ir
Nyderlandų teisinė sistema.
Siekiant surasti kliento kontroliuojančiai bendrovei tinkamą aplinką, reikia ieškoti šalies, kurioje egzistuoja galimybė:
- parduoti uždarosios akcinės ar akcinės bendrovės akcijas ir užsitikrinti, kad šis pelnas nebus apmokestintas (atleidimas nuo turto vertės padidėjimo pajamų mokesčio);
- gauti ir išsimokėti dividendus be jokios mokestinės naštos, įskaitant minėto neapmokestinto kapitalo prieaugio paskirstymą (atleidimas nuo dividendų apmokestinimo).
Paprastai tariant, tai yra tai, ko kiekvienas investuotojas tikisi iš savo kontroliuojančios bendrovės.
Kiekvieną kartą kuriant kontroliuojančią bendrovę dėl skirtingų priežasčių kyla didelis nusivylimas. Pirmiausia paminėtina, jog Latvija potencialiai gali būti labai patraukli valstybė kontroliuojančių bendrovių veiklai, bent jau tokioms Rytų Europos šalims, kaip Rusija ar Ukraina. Tai nuolat labai įtaigiai iliustruodavo Latvijos bankų sektorius (bent jau iki "Parex banko dramos" pradžios). Antra, Latvijos mokesčių sistema jau daugelį metų yra tobulinama tam, kad būtų pritaikyta kontroliuojančių bendrovių veiklai, todėl iki veiksmingo mechanizmo sukūrimo trūksta labai nedaug. Trečia, net ir itin gerbiant užsienio kolegas norėtųsi, kad Latvijos teisininkai galėtų gauti pajamas iš klientų, gyvenančių Latvijoje ar kaimyninėse šalyse. Visi šie klientai sumoka labai dideles sumas, siekdami išlaikyti kontroliuojančias bendroves Kipre, Švedijoje, Maltoje ir Nyderlanduose. Šie pinigai galėtų likti Latvijoje. Vietos viešbučiai, oro linijos, restoranai ir kitas verslas – visi šie subjektai galėtų egzistuoti klestinčiame kontroliuojančių (holdingo) bendrovių režime, mielai teiktų savo paslaugas ir uždirbtų papildomų pajamų.
Ką turėtų atlikti Latvija, kad galėtų žengti į "kontroliuojančiųjų bendrovių etapą" ir tapti lydere šioje srityje? Minimali programa būtų tinkamai įgyvendinti minėtas dividendų ir kapitalo prieaugio mokestines lengvatas Latvijos teisinėje sistemoje.
Didžiausios problemos Latvijoje kyla dėl pelno mokesčio lengvatos, nes pajamos iš akcijų pardavimo (išskyrus įtrauktų į sąrašą įmonių akcijas) bendrovių mokesčių teisėje pripažįstamos įprastinėmis pajamomis. Beveik nepaaiškinamas paradoksas yra tai, kad daugelį metų Latvijoje fiziniai asmenys galėjo parduoti savo akcijas ir šis turto padidėjimas nebuvo apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Viena vertus, Latvijoje egzistavo gana radikali pelno mokesčio išimties forma, kuri buvo itin naudinga vietos pasiturintiems asmenims, tačiau beveik visai neskatino užsienio investuotojų. Suprantama, kad ne tiek daug užsieniečių bei jų šeimos narių pasiryžtų pakeisti savo gyvenamąją vietą ir persikeltų gyventi į Latviją vien tam, kad pasinaudotų tokia apmokestinimo tvarka. Kita vertus, Latvijai nepavyko sukurti tokios teisinės sistemos, kuri egzistuoja ne tik Kipre ir Maltoje, bet ir Švedijoje, Belgijoje bei Nyderlanduose.
Daug geresnė padėtis yra dėl dividendų neapmokestinimo. Kalbant apie Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės bendrovių atleidimą nuo dividendų apmokestinimo, Latvijos modelis veikia palyginti gerai. Kitas šalis būtų galima suskirstyti į dvi grupes: trečiąsias šalis (Rusija, Kazachstanas, t.t.) ir ofšorines šalis (Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Belizas ir kt.).
Gaunančios dividendus iš Rusijos ar kitų trečiųjų šalių bendrovės yra neapmokestinamos, kol išlaikoma ne mažiau kaip 25% bendrovės akcijų. Tačiau dividendų išmokėjimas iš Latvijos į trečiąsias šalis susiduria su nepriimtinu 5-10% mokesčiu. Sunku surasti pagrindą visiems šiems minėtiems apribojimams, susijusiems su trečiosiomis šalimis, nes kai vienos įmonės nėra įsteigtos Latvijoje arba įsteigtos per Europos Sąjungos kontroliuojančias įmones, kurios gauna naudos iš Latvijos, taikoma ES galiojanti dividendų apmokestinimo lengvata ir nėra numatyta jokių kitų apribojimų ar mokesčių, taikytinų dividendų paskirstymui.
Tuo tarpu ofšorinės bendrovės ir dividendai, gaunami iš tokių bendrovių, yra apmokestinami: išeinantys – 10%, o įeinantys – 15%. Taigi esant tokioms kontroliuojančių bendrovių teisinėms sistemoms kaip Kipras, Malta, Vengrija ir dar keletas šalių, visada yra galimybė (poreikis) keisti griežtą Latvijos sistemą.
Galiausiai, net oficialių teisės aktų pakeitimų įgyvendinimas tikriausiai nelemtų staigaus kontroliuojančių bendrovių skaičiaus didėjimo. Tačiau tai turėtų būti labai gera pradžia. Atsižvelgiant į vis pasitaikančią neracionalią Latvijos mokestinės sistemos kaitą, daug sudėtingesnė užduotis būtų įgyti mokesčių aspektu stabilios ir prognozuojamos šalies reputaciją.
Bet kuriuo atveju, nėra jokių svarbių priežasčių, kodėl Latvija negalėtų pabandyti prisijungti prie "kontroliuojančių bendrovių šeimos". Latvijai tokios naujovės turėtų puikiai tikti.
Jei pageidautumėte detalesnės informacijos, prašome kreiptis į advokatą Edgars Koškins.
Siekiant surasti kliento kontroliuojančiai bendrovei tinkamą aplinką, reikia ieškoti šalies, kurioje egzistuoja galimybė:
- parduoti uždarosios akcinės ar akcinės bendrovės akcijas ir užsitikrinti, kad šis pelnas nebus apmokestintas (atleidimas nuo turto vertės padidėjimo pajamų mokesčio);
- gauti ir išsimokėti dividendus be jokios mokestinės naštos, įskaitant minėto neapmokestinto kapitalo prieaugio paskirstymą (atleidimas nuo dividendų apmokestinimo).
Paprastai tariant, tai yra tai, ko kiekvienas investuotojas tikisi iš savo kontroliuojančios bendrovės.
Kiekvieną kartą kuriant kontroliuojančią bendrovę dėl skirtingų priežasčių kyla didelis nusivylimas. Pirmiausia paminėtina, jog Latvija potencialiai gali būti labai patraukli valstybė kontroliuojančių bendrovių veiklai, bent jau tokioms Rytų Europos šalims, kaip Rusija ar Ukraina. Tai nuolat labai įtaigiai iliustruodavo Latvijos bankų sektorius (bent jau iki "Parex banko dramos" pradžios). Antra, Latvijos mokesčių sistema jau daugelį metų yra tobulinama tam, kad būtų pritaikyta kontroliuojančių bendrovių veiklai, todėl iki veiksmingo mechanizmo sukūrimo trūksta labai nedaug. Trečia, net ir itin gerbiant užsienio kolegas norėtųsi, kad Latvijos teisininkai galėtų gauti pajamas iš klientų, gyvenančių Latvijoje ar kaimyninėse šalyse. Visi šie klientai sumoka labai dideles sumas, siekdami išlaikyti kontroliuojančias bendroves Kipre, Švedijoje, Maltoje ir Nyderlanduose. Šie pinigai galėtų likti Latvijoje. Vietos viešbučiai, oro linijos, restoranai ir kitas verslas – visi šie subjektai galėtų egzistuoti klestinčiame kontroliuojančių (holdingo) bendrovių režime, mielai teiktų savo paslaugas ir uždirbtų papildomų pajamų.
Ką turėtų atlikti Latvija, kad galėtų žengti į "kontroliuojančiųjų bendrovių etapą" ir tapti lydere šioje srityje? Minimali programa būtų tinkamai įgyvendinti minėtas dividendų ir kapitalo prieaugio mokestines lengvatas Latvijos teisinėje sistemoje.
Didžiausios problemos Latvijoje kyla dėl pelno mokesčio lengvatos, nes pajamos iš akcijų pardavimo (išskyrus įtrauktų į sąrašą įmonių akcijas) bendrovių mokesčių teisėje pripažįstamos įprastinėmis pajamomis. Beveik nepaaiškinamas paradoksas yra tai, kad daugelį metų Latvijoje fiziniai asmenys galėjo parduoti savo akcijas ir šis turto padidėjimas nebuvo apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Viena vertus, Latvijoje egzistavo gana radikali pelno mokesčio išimties forma, kuri buvo itin naudinga vietos pasiturintiems asmenims, tačiau beveik visai neskatino užsienio investuotojų. Suprantama, kad ne tiek daug užsieniečių bei jų šeimos narių pasiryžtų pakeisti savo gyvenamąją vietą ir persikeltų gyventi į Latviją vien tam, kad pasinaudotų tokia apmokestinimo tvarka. Kita vertus, Latvijai nepavyko sukurti tokios teisinės sistemos, kuri egzistuoja ne tik Kipre ir Maltoje, bet ir Švedijoje, Belgijoje bei Nyderlanduose.
Daug geresnė padėtis yra dėl dividendų neapmokestinimo. Kalbant apie Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės bendrovių atleidimą nuo dividendų apmokestinimo, Latvijos modelis veikia palyginti gerai. Kitas šalis būtų galima suskirstyti į dvi grupes: trečiąsias šalis (Rusija, Kazachstanas, t.t.) ir ofšorines šalis (Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Belizas ir kt.).
Gaunančios dividendus iš Rusijos ar kitų trečiųjų šalių bendrovės yra neapmokestinamos, kol išlaikoma ne mažiau kaip 25% bendrovės akcijų. Tačiau dividendų išmokėjimas iš Latvijos į trečiąsias šalis susiduria su nepriimtinu 5-10% mokesčiu. Sunku surasti pagrindą visiems šiems minėtiems apribojimams, susijusiems su trečiosiomis šalimis, nes kai vienos įmonės nėra įsteigtos Latvijoje arba įsteigtos per Europos Sąjungos kontroliuojančias įmones, kurios gauna naudos iš Latvijos, taikoma ES galiojanti dividendų apmokestinimo lengvata ir nėra numatyta jokių kitų apribojimų ar mokesčių, taikytinų dividendų paskirstymui.
Tuo tarpu ofšorinės bendrovės ir dividendai, gaunami iš tokių bendrovių, yra apmokestinami: išeinantys – 10%, o įeinantys – 15%. Taigi esant tokioms kontroliuojančių bendrovių teisinėms sistemoms kaip Kipras, Malta, Vengrija ir dar keletas šalių, visada yra galimybė (poreikis) keisti griežtą Latvijos sistemą.
Galiausiai, net oficialių teisės aktų pakeitimų įgyvendinimas tikriausiai nelemtų staigaus kontroliuojančių bendrovių skaičiaus didėjimo. Tačiau tai turėtų būti labai gera pradžia. Atsižvelgiant į vis pasitaikančią neracionalią Latvijos mokestinės sistemos kaitą, daug sudėtingesnė užduotis būtų įgyti mokesčių aspektu stabilios ir prognozuojamos šalies reputaciją.
Bet kuriuo atveju, nėra jokių svarbių priežasčių, kodėl Latvija negalėtų pabandyti prisijungti prie "kontroliuojančių bendrovių šeimos". Latvijai tokios naujovės turėtų puikiai tikti.
Jei pageidautumėte detalesnės informacijos, prašome kreiptis į advokatą Edgars Koškins.
